EUR/JPY kainos prognozė: kursas susilpnėjo žemiau 178,00; esant žemiau 100 dienų SMA, vyrauja neigiama perspektyva
- EUR/JPY susilpnėjo iki beveik 177,90 ketvirtadienio ankstyvojoje Europos prekybos sesijoje.
- Neigiamos perspektyvos išlieka nepakitusios, kainai esant žemiau 100 dienų SMA. Atsižvelgiant į neutralų RSI rodiklį, negalima atmesti tolesnės konsolidacijos galimybės.
- Pirmasis palaikymo lygis yra 176,90; pirmoji pasipriešinimo riba – 178,45.
Ketvirtadienio ankstyvojoje Europos sesijoje EUR/JPY kursas prekiaujamas neigiamoje teritorijoje, svyruodamas apie 177,90. Japonijos jena (JPY) stiprėja euro (EUR) atžvilgiu po to, kai Japonijos banko (BoJ) rugsėjo mėnesio posėdžio protokolas sustiprino lūkesčius dėl tolesnio bazinių palūkanų normų didinimo.
Ketvirtadienį paskelbtuose rugsėjo posėdžio protokoluose dauguma BoJ politikos formuotojų sutiko, kad tolesnis bazinių palūkanų normų didinimas būtų tinkamas, nes bazinė infliacija artėja prie centrinio banko 2 % tikslo.
Vienas valdybos narys pažymėjo, kad gali būti galimybių paspartinti palūkanų normų didinimą. Centrinis bankas įvertino Artimųjų Rytų įvykių, augančios paklausos, susijusios su dirbtiniu intelektu (AI), ir valiutų rinkos (FX) svyravimų įtaką.
Kita vertus, griežta Europos centrinio banko (ECB) pozicija galėtų apriboti euro nuostolius. ECB valdančiosios tarybos narys Joachim Nagel antradienį pareiškė, kad centrinis bankas greičiausiai kitą mėnesį padidins skolinimosi išlaidas dėl blogėjančių infliacijos perspektyvų. Ekonomistai tikisi, kad paskutinis bazinių palūkanų normų pokytis įvyks kitą mėnesį, nors rinkos mano, kad griežtinimas tęsis toliau – iki 2027 m.
Euro zonoje didėja stagfliacijos rizika, nes ECB susiduria su didesne infliacija ir silpnesniu augimu.
„Standard Chartered“ analitikai pažymi, kad naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, jog bendrasis euro zonos infliacijos rodiklis spalio mėnesį išaugo iki 4,0 % metiniu pagrindu, viršydamas jų prognozuotą 3,8 % lygį. Tai, pasak analitikų, signalizuoja didėjančią riziką, kad ECB rugsėjo mėnesio prognozė dėl 3,6 % vidutinės infliacijos ketvirtajame ketvirtyje gali būti per mažai įvertinta. Kalbant apie ekonominę veiklą, jie pažymi, kad „neįskaitant Airijos, euro zonos BVP augimas sudarė kuklius 0,2 %, o, svarbiausia, augimo tempas nuo 2025 m. IV ketvirčio nuolat mažėja“.
„Standard Chartered“ teigia, kad šis augimo tempų silpnėjimo (remiantis euro zonos, neįskaitant Airijos, duomenimis) ir vis dar augančios infliacijos derinys kelia vis didesnę politikos dilemą ECB. Infliacijos dinamika (ir antrinio poveikio rizika) kol kas greičiausiai dominuos ir pagrindžia mūsų lūkesčius, kad gruodžio posėdyje bus nuspręsta dar kartą padidinti bazinę palūkanų normą 25 baziniais punktais. Nors jie pabrėžia, kad stagfliacija nėra mūsų pagrindinis scenarijus; tikimės, kad augimas išliks teigiamas, o infliacija pradės mažėti kitų metų pradžioje“, bankas įspėja, kad „kryptis yra tokia, o jėgos, kurios artimiausiais ketvirčiais galėtų sukelti stagfliaciją, yra akivaizdžios: aukštesnės energijos kainos, kurios mažina realias pajamas ir slegia įmonių pelno maržas; ECB pinigų politikos sugriežtinimas, kurio poveikis namų ūkių ir įmonių skolinimosi sąnaudoms pasireiškia su vėlavimu; bei griežtesnės finansinės sąlygos, slėgiančios bendrą ekonominę veiklą.“
Nagelis užsimena apie galimą palūkanų normos padidinimą gruodį, nes infliacijos rizika didėja
ECB valdybos narys Nagelis pateikė griežtesnį nei įprasta pranešimą – „FXS Speechtracker“ balas siekė 8,2, palyginti su istoriniu 7,0, nes palūkanų normos didinimas gruodį apibūdinamas kaip „labai tikėtina būtinybė“. Pabrėžimas, kad infliacinis spaudimas yra didesnis nei tikėtasi ir artimas nepalankiam scenarijui, atspindi aiškų griežtinimo polinkį ir sustiprina paramą eurui, atsižvelgiant į palūkanų normų lūkesčius.
Nagelis pabrėžė, kad energijos kainų šuolis neturi išprovokuoti plačios apimties infliacijos. Tai rodo pasirengimą imtis veiksmų dar kartą. Prancūzijos fiskalinės problemos vertinamos kaip nepriklausančios pinigų politikos kompetencijai. Stiprūs įspėjimai dėl infliacijos ir pasitikėjimas, kad biudžeto problemos bus suvaldytos, išlaiko dėmesį kainų stabilumui ir palaiko griežtą požiūrį euro prekiautojams.
Techninė analizė: EUR/JPY išlaiko neigiamą tendenciją žemiau 100 dienų SMA
Dienos grafike EUR/JPY pora tebėra korekcinėje fazėje, laikydamasi žemiau 100 dienų SMA, o tai išlaiko bendrą neigiamą tendenciją, nepaisant neseniai įvykusio atsigavimo nuo apatinės Bollingerio juostos ribos. Kaina vėl pasiekė 20 dienų Bollingerio SMA atramos lygį, o tai rodo tam tikrą artimiausio laikotarpio stabilizaciją. Tuo tarpu santykinio stiprumo indeksas (RSI), esantis 53,4 lygyje, perėjo į neutralią–teigiamą teritoriją. Tai leidžia manyti, kad kritimo dinamika susilpnėjo, tačiau dar neapvertė bendros ribos, kurią nustato aukštesni vidurkiai.
Nukritimo atveju artimiausias palaikymas yra vidurinė Bollingerio juosta ties 176,90; toliau – lapkričio 2 d. minimumas 175,70. Šio lygio pramušimas galėtų atverti kelią link apatinės Bollingerio juostos ribos, esančios apie 175,30.
Pirmas pasipriešinimo lygis sutampa su viršutine Bollingerio juosta ties 178,45, kur gali vėl pasirodyti pardavėjai. Aiškus šio lygio peržengimas atvertų kelią į psichologinį 180,00 lygį, o toliau – į reikšmingesnį 100 dienų SMA pasipriešinimą ties 181,70.
(Šio pranešimo techninė analizė parengta naudojant dirbtinio intelekto įrankius. Sužinokite daugiau.)
Dažniausiai užduodami klausimai apie Japonijos banką
Kas yra Japonijos bankas?
Japonijos bankas (BoJ) yra Japonijos centrinis bankas. Jis nustato šalies pinigų politiką. Jo užduotis – leisti banknotus ir vykdyti valiutos bei pinigų politiką, siekiant užtikrinti kainų stabilumą. Tai reiškia maždaug 2 % infliacijos tikslą.
Kokia buvo Japonijos banko politika?
2013 m. Japonijos bankas pradėjo vykdyti itin laisvą pinigų politiką, siekdamas stimuliuoti ekonomiką ir paskatinti infliaciją esant žemai infliacijai. Banko politika grindžiama kiekybiniu ir kokybiniu švelninimu (QQE), t. y. banknotų spausdinimu, siekiant įsigyti turtą, pvz., vyriausybės ar įmonių obligacijas, ir taip užtikrinti likvidumą. 2016 m. bankas dar labiau sustiprino šią strategiją ir dar labiau sušvelnino politiką. Pirmiausia buvo įvestos neigiamos bazinės palūkanų normos. Vėliau bankas tiesiogiai pradėjo kontroliuoti 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumus. 2024 m. kovo mėn. BOJ padidino bazinę palūkanų normą, iš esmės atsisakydamas itin laisvos pinigų politikos kurso.
Kaip Japonijos banko sprendimai veikia Japonijos jeną?
Dėl didžiulės banko skatinimo politikos jena susilpnėjo kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Šis procesas sustiprėjo 2022 ir 2023 m. dėl didėjančių politikos skirtumų tarp Japonijos banko ir kitų pagrindinių centrinių bankų, kurie nusprendė smarkiai padidinti bazines palūkanų normas, siekdami kovoti su dešimtmečiais aukščiausiu infliacijos lygiu. Japonijos banko politika lėmė didėjantį skirtumą su kitomis valiutomis, dėl ko jenos vertė smuko. Ši tendencija iš dalies pasikeitė 2024 m., kai Japonijos bankas nusprendė atsisakyti itin laisvos pinigų politikos.
Kodėl Japonijos bankas nusprendė atsisakyti itin laisvos pinigų politikos?
Silpnesnė jena ir staigus pasaulinių energijos kainų šuolis lėmė Japonijos infliacijos augimą, kuris viršijo Japonijos banko nustatytą 2 % tikslą. Šiam sprendimui įtakos turėjo ir perspektyva, kad šalyje didės atlyginimai – pagrindinis veiksnys, skatinantis infliaciją.