Japonijos centrinis bankas spalio posėdyje bazinių palūkanų normų nepakeis, tačiau infliacijos prognozę didins – „Reuters“
Remiantis „Reuters“ pranešimu, keturi šaltiniai, susipažinę su Japonijos banko (BoJ) pozicija, teigia, kad spalio mėnesio politikos posėdyje centrinis bankas paliks bazinę palūkanų normą nepakitusią. Be to, bus padidinta infliacijos prognozė. Pranešime teigiama, kad BoJ gali šiek tiek pakelti 2027 finansinių metų infliacijos prognozę, nes kylančios naftos kainos ir toliau daro įtaką vartotojų kainoms.
Dažniausiai užduodami klausimai apie Japonijos banką
Kas yra Japonijos bankas?
Japonijos bankas (BoJ) yra Japonijos centrinis bankas, kuris nustato šalies pinigų politiką. Jo užduotis – leisti banknotus ir vykdyti valiutos bei pinigų politiką, siekiant užtikrinti kainų stabilumą, o tai reiškia, kad infliacijos tikslas yra apie 2 %.
Kokia buvo Japonijos banko politika?
2013 m. Japonijos bankas pradėjo vykdyti itin laisvą pinigų politiką, siekdamas stimuliuoti ekonomiką ir paskatinti infliaciją esant žemai infliacijai. Banko politika grindžiama kiekybiniu ir kokybiniu švelninimu (QQE), t. y. banknotų spausdinimu, siekiant įsigyti turtą, pavyzdžiui, vyriausybės ar įmonių obligacijas, ir taip užtikrinti likvidumą. 2016 m. bankas dar labiau sustiprino šią strategiją ir dar labiau sušvelnino politiką. Pirmiausia buvo įvestos neigiamos bazinės palūkanų normos. Vėliau bankas pradėjo tiesiogiai kontroliuoti 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumus. 2024 m. kovo mėn. BoJ padidino bazines palūkanų normas ir iš esmės atsisakė itin laisvos pinigų politikos kurso.
Kaip Japonijos banko sprendimai veikia Japonijos jeną?
Dėl didžiulio skatinimo jena susilpnėjo kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Šis procesas sustiprėjo 2022 ir 2023 m., kai išryškėjo didėjantis politikos skirtumas tarp BOJ ir kitų centrinių bankų, kurie smarkiai padidino bazines palūkanų normas, siekdami kovoti su dešimtmečiais aukščiausiu infliacijos lygiu. Japonijos banko politika lėmė didėjantį skirtumą su kitomis valiutomis, dėl ko jenos vertė smuko. Ši tendencija iš dalies pasikeitė 2024 m., kai Japonijos bankas nusprendė atsisakyti itin laisvos pinigų politikos.
Kodėl Japonijos bankas nusprendė atsisakyti itin laisvos pinigų politikos?
Silpnesnė jena ir staigus pasaulinių energijos kainų šuolis lėmė Japonijos infliacijos augimą, kuris viršijo Japonijos banko nustatytą 2 % tikslą. Šiam sprendimui įtakos turėjo ir perspektyva, kad šalyje didės atlyginimai – pagrindinis veiksnys, skatinantis infliaciją.